V. Kašinsko retrospektyvinė paroda ”Žemės vartai” 2005 03 05
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16
Parodos programa:
2005 kovo 5 (šeštadienį) 14val.
Dalyvauja:
1. Domeikavos kultūros centro mišrus choras ‘VERSMĖ”.
Vadovė – Rasa Endriukaitė, koncertmeisteris – Rimvydas Kruopis
2. Raudondvario kultūros cento, šiuolaikinio šokio grupė “AUKŠTYN” Vadovė Jolanta Zizienė
3. Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija . Mantas Savickis (fortepijonas) atliks savo kūrybos muzikines kompozicijas ir improvizacijas.
4. Parodos autoriaus susitikimas su žiūrovais. V. Kašinskas parodos lankytojams pristatys ir komentuos savo kūrinius
bei pasakos apie lietuvių mitologiją.
Programos režisierė ir vedančioji Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Birutė Savickienė.
2005 kovo 12 (šeštadienį) 14val.
Dalyvauja:
1. Koncertos Folkloro ansamblis “KUPOLĖ” Vadovas Antanas Bernatonis
2. Parodos autoriaus susitikimas su žiūrovais. V. Kašinskas parodos lankytojams pristatys ir komentuos savo kūrinius
bei pasakos apie lietuvių mitologiją.
Programos režisierė ir vedančioji Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Birutė Savickienė.
Parodos uždarymas
2005 kovo 19 (šeštadienį) 14val.
Dalyvauja:
1. “ VYTURIO” vid m-los jaunimo mišrus choras. Vadovė – Rinalda Burinskienė
2. J. Gruodžio konservatorijos liaudies instrumentų orkestras. Vadovė Irena Vaitkevičiūtė
3. Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija . Mantas Savickis (fortepijonas) atliks savo kūrybos muzikines kompozicijas ir improvizacijas.
Dainius Veršulis (violončelė).
4. Parodos autoriaus susitikimas su žiūrovais. V. Kašinskas parodos lankytojams pristatys ir komentuos savo kūrinius
bei pasakos apie lietuvių mitologiją.
Programos režisierė ir vedančioji Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Birutė Savickienė.
Papildoma informacija: mob. tel. +370 614 05293, el. p.: virginijusk@centras.lt
Parodoje eksponuojama 70-ties paveikslų kolekcija lietuvių mitologijos tema iš keturių paveikslų ciklų: “Žemės vartai”, “Raudos”, “Archainės kompozicijos” ir “Kosmogonijos”. Pasak menotyrininko Sauliaus Mikėno, visus parodos ciklus sieja vienas tikslas – atskleisti esminius mūsų būties dvasinius elementus, parodyti jų pasireiškimo formas, sąsajas bei dinamiškumą. Ciklą „Raudos“ inspiravo mūsų tautinės kultūros analizė ir išjautimas, ciklas „Žemės vartai„ pagrįstas mitologinės medžiagos studijomis. Paskutinieji ciklai „Archainės kompozicijos“, „Kosmogoninės kompozicijos“ – tai pagrindinių, universalių būties konstrukcijų paieškos.Temos ir sprendimo būdai leidžia priskirti dailininką amžinajai simbolistinei tapybos krypčiai.
V. Kašinskas 1981-87 m. studijavo ir baigė Vilniaus dailės institute (dabar Dailės akademija) tapybos specialybę. Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 1987 m. Dailininkas yra surengęs 43 personalines tapybos, piešinių ir fotografijos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo ne viename dailės aukcione, kur buvo įsigyta jo paveikslų. Jo darbų turi įsigiję Lietuvos muziejai, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos , Vokietijos, JAV, Prancūzijos, Liuksemburgo, Danijos ir Izraelio dailės gerbėjai ir kolekcionieriai.
Parodos atidarymo metu susirinkusiems koncertuos folkloro ansamblis “Viešia”(vad. J. Balnytė), tautinių šokių grupė “Kupolio rožė”(vad. B. Savickienė), kaimo kapela “Vilkynė” (vad. G. Normantienė), Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Mantas Savickis atliks muzikines kompozicijas ir improvizacijas. Programą ves Birutė Savickienė.
V. Kašinskas kiekvieną šeštadienį, kol vyks jo paroda (kovo 5, 12, 19d. 14 val.), planuoja rengti susitikimus su žiūrovais. Dailininkas parodos lankytojams pristatys ir komentuos savo kūrinius bei papasakos apie lietuvių mitologiją. Susitikimų metu autoriaus pasakojimus iliustruos ir papildys folkloro ansambliai.
Paroda veiks: 2005 02 26-2005 03 20
Virginijaus Kašinsko retrospektyvinė tapybos parodos ”Žemės vartai” anotacija
Virginijus Kašinskas – tai vienas originaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų. Parodoje, kuri organizuota menininko 50-mečio proga, galime pamatyti reikšmingiausią tapytojo kūrybinės biografijos dalį. Didelė apžvalginė ekspozicija suteikia progą aiškiai apibrėžti autoriaus dėmesio sritį, t.y. išvysti reikšmingiausias temas, objektus, suvokti dailininko sprendžiamų problemų sudėtingumą. Tačiau svarbiausia – tai galimybė pajusti jo plastikos specifiką.
Parodos pagrindą sudaro paveikslų ciklai. Laipsniškas, nuoseklus ir kiek įmanoma pilnesnis temos atskleidimas susijęs šiuo atveju su objektų svarba, noru perteikti juos nuolatinėje kaitoje, savitame laiko ir erdvės ritme. Manau, kad toks pateikimo būdas atsirado ir dėl vienos esminės V.Kašinsko savybės – menininko sąžiningumo. Kaip taisyklė, svarbios temos plastinį sprendimą lydi kruopštus parengiamasis autoriaus darbas. Pradžioje – piešiniai, eskizai, atskirų detalių specialus fotografavimas, istorinių objektų (tame tarpe ir Šventojoje žemėje) tyrimas vietoje, literatūros duotąja tema studijavimas. Vėliau – sintezė ir praktinis įgyvendinimas. Visus parodos ciklus sieja vienas tikslas – atskleisti esminius mūsų būties dvasinius elementus, parodyti jų pasireiškimo formas, sąsajas bei dinamiškumą.
Vieną ankstyvesnių dailininko ciklų „Raudos“ inspiravo mūsų tautinės kultūros analizė ir išjautimas. Jos metafizinį turinį išryškinti autoriui padėjo archaiškiausias klodas, išlikęs menininko gimtojoje Žemaitijoje. Raudos tema tapyboje egzistuoja tūstančius metų. Nuo pat civilizacijos pradžios dailininkai žmogaus netektį lydinčius ritualus pradėjo įamžinti specialiomis kompozicijomis. V.Kašinsko cikle savitai atsiskleidžia žmogaus egzistavimo, mirties ir tolimesnio jo esybės virsmo problema. Autoriaus naudojamos meninės išraiškos priemonės susišaukia su mažiausiai įvairių stilių paveikta tautodailės dalimi. Žmonių figūros paveiksluose – tai tarsi žemaičių liaudies skulptūros – apibendrintos ir geometrizuotos, kartais praradusios net amžiaus bei lyties požymius. Veiksmo visuotinumo įspūdį paryškina ir sąlygiška aplinka. Tai ne žemiškas, objektyvusis pasaulis, bet jausmais išgyvenama sielvarto ir vilties sfera. Į vieningą, santūrią spalvinę atmosferą panirusio veiksmo amžinumo ir universalumo įspūdį sustiprina erdvinių planų ir formų persismelkimas bei pasikartojimas. Dinamika būdinga ne tik figūrinės kompozicijos klodui. Judėjimo link žiūrovo erdvės įspūdį perteikia dažų reljefu kuriamas paveikslo paviršiaus vibravimas, priešingą kryptį – beveik siekiantis gruntą linijinis išbraižymas. Palaipsniui visą vaizdą apimantis ritmiškumas padeda formuoti autoriui patvaresnės struktūros viziją.
Pagrindinių, universalių būties konstrukcijų paieškas dailininkas pratęsė ir mitologinės medžiagos studijomis pagrįstame „Žemės vartų“ cikle. Jame prasidėjo naujos archetipinių pasaulio suvokimo modelių plastikos paieškos. Kaip tikras simbolistas menininkas naudojosi įvairiomis stilistikomis – realistine, ekspresionistine, siurrealistine. Siekdamas suvaldyti daugybės formų bei ryškių spalvų dinamiką, autorius pradėjo dažniau komponuoti griežtos geometrinės struktūros paveikslus. Visoms formoms ir spalvoms siekiama suteikti simbolinę prasmę.
Nuosekliai ieškodamas pagrindinių konstrukcijų, atmesdamas antraeilius elementus, detales, V.Kašinskas palaipsniui atsisakė figūrinių atvaizdų. Ciklas „Archainės kompozicijos“ vizualiai jau primena geometrinę abstrakciją. Autoriaus panaudotos kompozicinės, linijinės ir spalvinės struktūros – tai pasaulio tvarką perteikiančio senovės baltų ornamentinio kodo meninė rekonstrukcija. Pro sudėtingą konstrukciją kartais net prasišviečia durų ar langų motyvai, suskamba žemaitiškų spalvų deriniai. Kai kurie šio ciklo darbai labai sudėtingi. Tai geometrizuotų formų, spalvų ir skaičių simbolika pagrįstos visatos sferų, soliarinės, gyvybės medžio kompozicijos. Gilumines struktūras dailininkas papildė ir įvairiais apsaugos ženklais. Ilgiau stebint paveikslą, plokštumose esantys elementai gali pradėti optiškai kisti. Tai tarsi sintetiniai meno, mokslo ir tikėjimo objektai.
Paskutinis tokios stilistikos ciklas yra „Kosmogoninės kompozicijos“. Šie darbai kreipia mūsų žvilgsnius į visatą – ten kur ryškėja didžioji superstruktūra. Cikle atsiveria harmoningi galaktikų miražai. Ir tada paaiškėja, kad autorius nevienišas šiame kelyje. Panašiai švyti taip vadinamos ornamentinės romėnų mozaikos, Galijos Placidijos mauzoliejaus Ravenoje skliautų mozaikos ar Šartro katedros rožės vitražai.
Tikėkimės, kad tokia tapybos kryptis bus gyvybinga ir po mūsų.
Menotyrininkas Saulius Mikėnas