Fotografijų ir tapybos paroda ,,Akmenų dvasia”

Marius Maniušis maloniai kviečia į pirmąją fotografijų parodą – „Akmenų dvasia“!

Kartu su tapytoju Virginijum Kašinsku pažvelgėme į mitologinius akmenis skirtingais žvilgsniais. Aš perteikiu mitologinių akmenų grožį ir paslaptį fotoaparato akies pagalba, o Virginijus juos atvaizdavo paveiksluose. Šioje parodoje supažindinu su Lietuvių senolių dvasiniu palikimu: šentais apeiginiais bei mitologiniais akmenimis. Nuotraukose perteikiama akmenų paslaptis, jų šventumo dvasia, kerinti aura šviesos ir šešėlių ritmais. V. Kašinsko tapyboje mitologiniai akmenys atgyja senosios lietuvių kultūros dvasinių gelmių atspindžiais, gyvos istorijos, prigimtinės kultūros, mitologijos, sakmių ir legendų išraiška. Aplankykie parodą – patirkite akmenų stebūklą ir senojo protėvių tikėjimo galia, autorių išeikštą pagarbą mūsų istorijai ir dabarčiai.

Pagarbiai

Marius Maniušis

Virginijaus Kašinsko paveiksluose mitologiniai akmenys yra neatsiejama lietuvių kultūros dalis, atspindinti jos gelmę ir istorinį tęstinumą. Menininkas tapybos ir paveikslų priemonėmis kuria dialogą su lietuviųpraeitimi, suteikdamas tai, kas gali atrodyti kaip niekada nekintantys gamtos objektai, visiškai naujas prasmes ir kontekstus. V. Kašinsko tapyboje mitologiniai akmenys yra daug daugiau nei tik nekintantys laike objektai; jie yra kultūros ir dvasinių gelmių atspindžiai. Mitologiniai akmenys menininko drobėse tampa gyvomis istorijos ir kultūros bei mitologijos ir folkloro išraiškomis. Jie pasakoja apie senąsias tikėjimo sąrangas, kurios gamtą suvokė, matė ir jautė kaip visa apimančiai gyvą, dvasingą ir su žmogumi bendraujantį pasaulį. Kiekvienas mitologinis akmuo turi savo istoriją, kurioje atsispindi žmonių ir gamtos santykius, žmogaus pasaulėžiūra ir kosmologija. Tai yra tarsi senovinių civilizacijų atminties kapsulės, kurios meno priemonėmis atveriamos šiuolaikiniam žiūrovui. Tapytojo kūriniai atspindi ne tik lietuvių senąją kultūrą, bet ir jos gyvybingumą bei tęstinumą. Mitologiniai akmenys šiuose paveiksluose yra tiek fiziniai, tiek metaforiniai kultūros nešėjai, simbolizuojantys tautos atsparumą ir gebėjimą išlaikyti savo tapatybę per amžių išbandymus. Akmenų pavidalu perteikiamos istorijos yra gyvas liudijimas, kad praeitis vis dar gyvena nūdienos lietuviškose kultūros sluoksniuose, formuojantys mūsų sampratą apie pasaulį ir savęs suvokimą. Menininkas pabrėžia kultūrinės atminties svarbą, išsaugant tautos istoriją ne vien raštijos pagalba, bet ir simbolių ir vaizdinių išraiška. Mitologiniai akmenys V. Kašinsko tapyboje yra tarsi amžinai gyva Lietuvos dvasia, išlikusi nepaisant istorinių permainų, invazijų, okupacijų ir politinių beisocialinių bei religinių pokyčių. Jie liudija apie lietuvių prigimtinės kultūros gyvastingumą, kuri per šimtmečius buvo perduodamas iš kartos į kartą ir taip išlaikydama savitas simbolines ir dvasines reikšmes. Šiame kontekste tapytojui mitologinių akmenų paveikslai tampa kultūros istorijos tyrimo lauku, leidžiančiu suprasti, kaip lietuvių tauta ir jos kultūra išsaugojo savo tapatybę ir tradicijas, kartu prisitaikydama prie nuolat kintančios istorijos. Mitologiniai akmenys tapyboje tampa ne tik meniniais objektais, bet ir simboliniais inkarais, kurie leidžia dabarties žmogui pajausti ir prisijungti prie lietuvių tautos praeities dvasinių gelmių. Virginijaus Kašinsko mitologinės tapybos kūrinių dėka, mitologiniai akmenys išreikšti vaizduojamąja formą, suteikia galimybę žiūrovui patirti ir išjausti lietuvių kultūrą, jos šventumą, kultūrines istorines bei dvasines gelmes, kurios akivaizdžiai susietos su dabartimi ir formuoja mūsų šiuolaikinę tautinę tapatybę. Toks menininko kūrinių istorinis ir kultūrinis gilumas neabejotinai praturtina ir gilina lietuvio savimonę ir lietuvių kultūros suvokimą tiek vietoje, Lietuvoje ir už jos ribų.