Kategorija: Tapybos paveikslų ciklai
Mažieji paveikslai
Mažų išmatavimų paveikslai kurių kraštinių ilgis yra nuo 9 iki 25 cm Šiame paveikslų cikle pateikiami mažo formato paveikslai nutapyti paskutinių 20-ties metų laikotarpiu. Kūriniai nutapyti aliejiniais dažais ant drobės, žalvario ir vario skardų, kartono ir stiklo pagrindų. Visų parodoje pristatomų paveikslų ilgoji kraštinė iki 25 cm. Atkreipiau į juos dėmesį ir taip gimė mintis daugiau …
Miniatiūros – ypatingai mažų paveikslų ciklas kur paveikslų ilgoji kraštinė iki 90 mm.
Ypatingai mažų išmatavimų paveikslų ciklas Jei ieškote meninės patirties, kuri reikalauja ypatingos koncentracijos ir dėmesio tai miniatiūrų tapyba gali būti puikus pasirinkimas. Miniatiūrų tapyba yra ypatinga meninė technika, kurioje kūriniai yra daug mažesni už įprastus tapybos darbus. Vienas iš miniatiūrų tapybos pranašumų yra gebėjimas kurti itin detalius kūrinius. Parodoje pateikti ypač mažų išmatavimų kūriniai kur daugiau …
Lietuvių liaudies dainų mitologija paveiksluose
Liaudies dainų paveiksluose atsiskleidžia gilus lietuvių mitologijos ir tautosakos suvokimas, tai yra neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Per šimtmečius kauptas dvasinis paveldas, išreikštas mituose, legendose, pasakose ir ypač liaudies dainose, yra atkuriamas tapybos priemonėmis suteikiant galimybę šiuolaikiniam žiūrovui patirti senovės lietuvių pasaulėvaizdį, pasaulėjautą ir estetiką. Dailininko paveiksluose atgyja lietuvių tautos dvasia, sukaupta prigimtinės kultūros daugiau …
Mitologiniai akmenys.
„MITOLOGINIAI AKMENYS“ Čionai pateikta keleta paveikslų iš didelio „Mitologinių akmenų” paveikslų ciklo. Archeologiniais paminklais laikomi ir įvairūs akmenys su ženklais, taip pat akmenys, vadinami Stabakūliais, Mokais ir kit. (LKDŽ). Stabakūlis yra aukštas senosios lietuvių pasaulėžiūros ir stabmeldystės kulto akmuo; stabakūliai yra 1,5-1m. aukščio akmenys apie kuriuos pasakojama, kad jie suakmenėję žmones esą ( Enc 1162) Dauguma daugiau …
Kosmogonija.
“Kosmogonijos” paveikslų ciklas yra spalvingos ir simboliais prisotintos kompozicijos, kurias galima pateikti lietuvių, rytų bei vakarų mitologijų fone. Paveikslai yra savalaikės išraiškos tautinis menas, kuriame naudojami mitologiniai ir kosmogoniniai motyvai atskleidžiantys visatos didybę. Visas paveikslų kompozicijas gaubia paslaptinga aura, kuri ženklina slėpinį ir anpusybę, kas būdinga mitologiniams pasakojimams. Kosmogonijos ciklo paveikslai, pasižymi gyvomis spalvomis bei daugiau …
Tautoraštis.
Archainės kompozicijos – tai tautinių raštų, informacinės struktūros estetine bei menine forma perteikiančios lietuvišką (baltiškąjį) pasaulio sąrangos modelį, kuris yra adekvatus kitų tautų pasaulio sąrangos sampratai. Tautinių raštų simbolikos šaknys siekia tolimą mūsų tautos kultūrinę praeitį. Šias dienas pasiekę tautiniai raštai, mano manymu yra mažiausiai paveikti ir transformuoti nūdienos technologinės civilizacijos. Lietuviškuose tautiniuose raštuose atsiveria nuostabūs tautos archetipinės sąmonės daugiau …
Lietuvių mitinis pasaulis. Dievai, Deivės ir mitinės būtybės.
Kaip ir visos pasaulio tautų kultūros, taip ir lietuvių tauta yra turtinga savo mitologiją, ir turi pasaulio sąrangos modelį, kurio sudėtyje yra senovės lietuvių mitologija. Čia mitologija reiškia pasaulio ir žmogaus kertinių gyvenimo prasmių aprašymą vaizdiniais, kuriuose įvairūs gyvūnai, augalai, daiktai ar reiškiniai išreiškia giluminius žmogaus būties klodus. Ir šiandiena mūsų sąmonėje glūdi archetipinių (mitologinių) daugiau …
Sakraliniai paveikslai. Altoriaus paveikslas Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.
Dievo gailestingumo sekmadienis Pažaislyje 2007 m. balandžio 15 d. Šv. Kazimiero seserų vienuolyno bažnyčioje altoriaus paveikslą, dailininko Virginijaus Kašinsko nutapytą pagal šventosios Faustinos Kovalskos regėjimus šventino vyskupas Eugenijus Bartulis. Papildomai žiūrėti – www.vydija.lt Šv. Ses. Faustina M. Kowalska DIENORAŠTIS: Dievo gailestingumas mano sieloje (ištraukos) 24p. Naktį mane aplankė Dievo Motina su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. 30p. Kartą mąsčiau daugiau …
Raudos.
Žiūrėti video Raudos tema tapyboje egzistuoja daugiau kaip 3 tūkstančius metų. Dar senovės Egipte menininkai žmogaus netekties sielvartą pradėjo įamžinti mirusiųjų apraudojimo apeigine scena. Tikriausiai tai itin senas, susiformavęs civilizacijos pradžioje, ritualas. Virginijui Kašinskui, kuris savo darbuose siekia išryškinti pagrindinius žmogaus būties momentus, tai amžina, pastoviai jaudinanti tema. Regionas, kuriame dailininko nuomone dar įmanoma atrasti daugiau …
Sakraliniai paveikslai Švento Mykolo Arkangelo (įgulos) bažnyčioje Kaune
KRYŽIAUS KELIO STOTYS, daugiau …