Autoriaus kūryba persmelkta lietuvių prigimtinės kultūros ir giliu tautos tradicijų apmąstymu. Lietuvių tautos tradiciniai pasaulėžiūros ir papročių siužetai bei motyvai tiesiogiai atsispindi V. Kašinsko paveikslų simbolikoje, kompozicijose, ir autoriaus originalioje tapybos išraiškoje.
Gimė 1955 m. gegužės 15 d. Šilalės rajone, Žemaitijoje. Tapytojas.
Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Lietuvių etninės kultūros draugijos narys.
Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos narys. Etninės kultūros globos tarybos narys
Nuo 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.
1977-1981 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje.
1981-1987 m. Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar VDA), studijavo ir įgijo dailininko-tapytojo specialybę.
1987-1992 m. Kauno J. Naujalio meno mokykloje (dabar Dailės gimnazija) dėstė piešimą.
1992-1996 m. kūrybinė veikla.
Nuo 1996 m. iki 2021 m. dirbo Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakultete, docentas Nuo 2021 m. kūrybinė veikla
Kaunietį dailininką Virginijų Kašinską (g.1955) galima drąsiai pavadinti dirbtuvės atsiskyrėliu ir tapybos fanatiku. Atskiri jo darbai Lietuvos parodų salėse pasirodė1987 metais. Tačiau daugiausia dėmesio autorius skyrė personalinėms ekspozicijoms, orientuotoms į nedidelį. tačiau išsilavinusį meno gerbėjų ratą.Savo paveiksluose menininkas siekia išryškinti pagrindinius fizinio bei dvasinio gyvenimo elementus ir sukurti abiejų sferų harmoniją perteikiančias struktūras. Detaliai objektų analizei jis parenka skirtingas meninės išraiškos priemonių sistemas. Pamėgtoje ciklinėje temos atskleidimo formoje remtasi realistiniu. siurrealistiniu. ekspresionistiniu bei abstrakcionistiniu vaizdavimo būdu. Autorius panaudoja taip pat anatomijos. matematikos mokslų žinias. filosofinių sistemų bei senosios simbolikos studijas. Pirmieji savarankiški dailininko darbai buvo skirti gimtajai Žemaitijai. Vaikystės įspūdžiai. senųjų tradicijų pažinimas. vietinių meno kūrinių studijos. etnografinės ekspedicijos suformavo pagrindines V.Kašinsko tyrinėjimo nuostatas. Jo nuomone. būtent Žemaitijoje įmanoma atrasti pastovias. gilumines įvairias būties sferas jungiančias struktūras. Centrinę vietą šios orientacijos darbų tarpe užima 40 paveikslų ciklas „Raudos”. Persismilksiančios išorinių atspindžių. dažų sluoksnio. iliuzinių atvaizdų. giluminių išbraižymų plokštumos perteikia sudėtingą. dažnai komplikuotą ir dramatinį veiksmą. Kompozicijų dinamiką sustiprina ritminis realistinių. simbolinių ir sąlyginių formų išdėstymas. Palaipsniui stiprėja siurrealistinės vizijos įspūdis. Pralaužusi įprastines ribas ( pvz. 8 drobių ir 2 veidrodžių komplekse „Amžinoji rauda” ) ji pradeda skverbtis ir į žiūrovo sferą. Struktūriškumo akcentavimas labai paveikė žmonių atvaizdus. Personažai atrodo visiškai pajungti įvairių krypčių dvasiniams srautams. Dažnai vietoje asmenybių matome tik tipinius svarbesnių konstrukcijų elementus. Todėl universalinio turinio paveiksluose dailininkas atsisakė figūrinių atvaizdų. „Archainių kompozicijų” ciklo dauguma – geometrinei abstrakcijai artimos drobės. Ankstesniuose darbuose atrastos pagrindinės struktūros organiškai siejamos su pasaulio tvarką perteikiančių senovės baltų ornamentu. Panaudojamos taip pat Žemaitijoje paplitusios meno formos bei spalviniai deriniai. Aukštesniųjų būties sluoksnių vaizduose ( ypač soliarinėse kompozicijose ) autorius remiasi sudėtinga spalvine. skaitmenine simbolika. Originalių rėmų pagalba ritminis pulsavimas pratęsiamas ir aplinkinėje erdvėje. Tokie kūriniai nepaprastai glaudžiai susiję su tikėjimo bei mokslo sferomis. Vainikuoja šios pakraipos darbus „Kosmogoninių kompozicijų” ciklas. Dekoratyvus spalvų spindesys atskleidžia prieš žiūrovo akis idealios. krištoliniai aiškios dangiškos sferos pasaulį.
Menotyrininkas Saulius Mikėnas
Papildoma nuoroda: